← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/83495

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2016-02-13 08:27:26

Renkuosi – nekomentuoti, nes neskaičius Daujotytės „Vartų į abi puses" nesmagiai  pats sau  atrodyčiau. Ar skaitysiu? Nežadau. O už tai, kad štai yra  tavo ši esė,  ačiū .Esu  minėtos  trejybės derinys; ir tiesą  sakantis, ir  meluojantis, ir tylintis.

Vartotojas (-a): kūlgrinda

Sukurta: 2016-02-12 22:08:51

Atsiprašau, kad įsiterpiu savo pastebėjimais apie konkretų asmenį. Jūsų darbas įdomus, įdomi ir pateiktis.Tačiau, kaip ir Jums, sukeliantis šiek tiek prieštaringų minčių Jūsiškėms. Štai ir matome, kaip sunku apibrėžti tiesą, nusakyti, kam ji tarnauja, ieškoti tiesos/netiesos, gėrio/blogio santykio. Pusė knygos mažai, labai mažai, kad pažintum gerbiamą profesorę. Ji nesuvokiama gabalais, reikia vientiso suvokimo , renkant po kruopelę apie šią šviesią asmenybę. Retai sutiksi žmogų, taip vaizdžiai ir tikroviškai aprašantį kaimą, jo buitį, gamtą  su visomis teigiamybėmis ir neigiamybėmis ( vienas pav. - moteris kala vinim šikinyko duris- ar tokia moters paskirtis? ir t.t.,) pavyzdžių apstu kituose kūriniuose, susirašinėjimuose su Marcelijumi Martinaičiu, įžvelgti galima ir jos ugdytinių darbuose, pokalbiuose su ją pažįstančiais žmonėmis. Kituose kūriniuose ( "Gīvenu vīna", "Tatā parejau" profesorė puikiai įrodo, kad taip gerai žino savo kaimą, kad duok Dieve taip žinoti mums savuosius ir jame gyvenančius ar gyvenusius žmones. Palieka savo namus, rašote. O kaip kitaip su jos gebėjimais? Lyginkime su Girgždūtės kalno paslaptimi, moteris irgi turi ir gali turėti "cinkelio", nebūtinai visiems prieinamo. Blogio, manau ir nė nereikia ieškoti - jis gajus ir geba pats atsirasti bet kur ir bet kada.  Ačiū už kūrinuką, skaičiau su susidomėjimu. 

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2016-02-12 20:34:21

Gera esė.  
Sukėlė minčių... pasakysiu ne taip nuosekliai, bet su savo tiesa.
 
Taurus žodis, pagal savo prasmę turintis būti nepajudinama konstanta... Turėtų būti, bet nėra.
 
Nesakyk tiesos (...) kalbėdamas apie save neišvengiamai kalbi apie kitus. Kokia tiesa! Ką besakysi, būtinai kam nors pataikysi. Ne tik atpažins, bet dar įsižeis. Savo tiesas tenka valdyti ne tik pratusiai prie nutylėjimų pokario kartai.
Juk kokios paklausios yra  neutralios frazės, bendrai nudailinta tiesa, tiesa be turinio...
 
Nemanau, kad didelis iškrypimas iš dvasios kelio yra kalbėti apie gyvenimo spalvas, neapeinant nė pačių juodžiausių. Be tų spalvų neįsivaizduoju nei žmogaus, nei raštų. Kaip neįsivaizduoju visko tik lyriškuose plevenimuose.
Tuoj pat susigriebiu, kad galbūt per aštru taip, gal reikia pribręsti iki beasmenių, suliteratūrintų  apibendrinimų, vien tik šviesaus tobulo pasaulio vaizdo... Man tai dar neįvyko.
 
Viskas eina pirmyn. Gyvenimas tęsiasi, kas asmeniška – tarsi buvę nebuvę.
Taip, apgalvodamas, išrašydamas patirtis, įžvalgas, bandai išsiaiškinti pirmiausia sau. Kaip Viktorija apie Janiną Degutytę, kaip Dalija apie Viktoriją, taip kiekvienas apie save.
 
Bet ar kūrybiškumas nėra patirties perdirbimas, perrašymas, perkeitimas? Manau, kad taip.
Bet vienam rašytojui (skaitytojui) priimtinesnis aprašomojo, autentiško, kitam – apmąstomojo, aštrumus apeinančio, nuasmeninto pobūdžio stilius.
Sutinku, kad dvasinė plotmė – patikima priebėga nuo realybės! Bet... gal tik nuėjus sunkius kelius viskas sueina į dvasią? Nebesuvedinėjant sąskaitų, paleidžint į amžinybę...
 
Kiekviena karta paženklinta savaip. Bet santykinai. Manau, kad, be bendrosios patirties, rašant svarbiausias yra individualus kalbėjimo pasirinkimas (jei Šidlauskas pakalbintų Daliją, daug kas pasirodytų kitaip, ir būtų ne mažiau įdomu.)
 
Pagaliau neapleidžia ir mintis, kad daugybę rašymų galima suvesti į vieną gryną poezijos eilutę. Kas tiesa, ar yra atsakymai...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-02-12 13:29:11

Pamąstyti skatinantis tekstas iš puikaus, mintį maitinančio ciklo. Meistriškai suvytos gijos savos patirties, užgriebtas ne buities, o būties horizontas, giluminis visa ko matymas...Visada skaitau su susižavėjimu, o po to lieka alkis - noriu dar...