Gal į šventųjų kūrybos valandų vaisius žiūriu per reikliai, bet apie liūdesius, klajojimus tiek prirašyta, kad vis norisi kažko kitokio. Kaip nors pasukti temą, rasti kokių neįprastų detalių... 
Pati tema amžina, o aprašyta viskas tiesiog gražiau negu sakytume kasdienybėj, bet tai didele dalimi eilių (kaip raiškos formos) nuopelnas.