Poezija šioji siužetinė, bet vingiuose glūdi daug netikėtumų.
Raiškos ir temos vystymo priemonės gana paprastos, bet asociatyvios. Paminėtini sąskambiai (ryškiai ir Tryškiai, sodriai ir sodra, Vincė ir provincija, -yti, -iejaus pasikartojimai bei kt.). Tačiau visi šie privalumai jau aptarti ne kartą.
Šis kūrinys apie pagrindinius dėsnius, teikiant per moralę (nuo ko man dažniausiai nugara nueina pagaugais). Bet pažvelgsiu objektyviai.
 
Ir šįkart regimasis siužetas daugmaž aiškus.
O kuriant santykį, kaip nušvitusiojo plikė sublizga plūktos grindys. Per Reginos, kuri šiaip karalienė, o čia dar turbūt neliesta karalaitė, asmenį įkūnijama ūkininkės-inteligentės idėja (mergelė gi ne tik prie sodo, bet ir prie sodros). Tačiau... Jos elegancija žavisi provincija – žavisi, bet tai reiškia, kad iš tolo... Plataus profilio specializacija dar negarantuoja laimės! Nes – su tokia naudmenų valdove kuriama ne šeima, jei a la sutuoktinis (lakios minties atneštas pretendentas) ant grindų! Lyg elgeta! (apsimeta)
Santykį (siekius) valdo racionalumas.
 
Pastebėsiu, kokie daugiaprasmiai minčių sujungimai (netgi netyčia atsiradę jie iliustruoja prasmės plastiškumą). Pavyzdžiui, pinigų medžio pagalys, kuriuo žarstomi proto nuodėguliai, pakursto asociaciją su Pinokio nuotykiais ir natūraliai siejasi su ilgu (tarkim, nosis). Bet ryškiausia – bežlunganti svajonė.
 
Atsiribojus nuo šio ekskurso, vis tiek logiškai-meniškai prasiveržia ilgus ilgesys. Kažkas ten vis dėlto sukirba... Lyg ir gaila, kad trečioji lytis (kaip daugiafunkcis asmuo) šeimai netinka. O lytis kaip modifikuota liūtis (lyg trečiasis tvanas, kuris galbūt ilgesį pramuš) – tiesiog poetiška. Tuo pat koketiška. Todėl laukti užgimimo uoliai dirbant tikrai gražu. Kodėl atpildas ne Obelių rapsų gaminiai, belieka spėlioti, bet kadangi praeitame eilėraštyje irgi buvo saulėgrąžos motyvas (dabar jis ir aplink populiarus pagal metų laiką), galima galvoti, kad tai labai pasvertas kūrybinis sumanymas.
Neatsitiktinai prieiti ir Tryškiai. Nors asmeniškai man šis žodis asocijuotųsi su geltonu tryniu, manau, kad galima susieti su šventomis vietomis, juolab kad tolėliau minimas Betliejus. O kompoziciškai (rondo) trykštų geltonumu kaip saulėgrąžos. (Modifikuotas galima suprasti kaip ypatingą rūšį).

Daug rašote apie grožį (Oi kaip gražu modifikavosi į Teisinga ir gražu), bet tai turbūt poeto neišvengiamybė, todėl neaptarinėsime. Tik pažymėtina, kad teisingumas su grožiu nesipjauna. Sveikas racionalumas su svaja sugyvena. Ji pasėjus linelį ant pylimo, bet reikia dėl jo nuoširdžiai pasistengti. Gudrumu nepeši nė lino plaušo.
Fakelas be gero aliejaus gęsta.

Man ypač patiko ta vos juntama  
parodija (svetimžodžių pagalba).

Amen. :( Užuojauta giliausia – taip žūsta poetai. Manau, kad tikrai neteisinga...