← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/76773

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-11-23 10:33:08

Gyvai alsuojanti lyrika savitais ir nuostabiais vaizdiniais. Snaigėj — vieversys... / Kada žiedų rasa baltai aptaško širdį... / Per edelveisų sniegą giesmėje pareisiu... Romantiška širdis atpažįsta, kas tyra ir šviesu, kas lieka už tų ilgesio kalnų... ir vėl pražysta. Labai gražus, poetiškai įtaigus ir pagavus kūrinys. Ačiū Jums už grožį.
 

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-11-23 03:16:52

Jau pirmojoje eilutėje tas netikėtas sąskambis baigės, snaigėj užburia...
.                                        Geras kūrinys!
Bet paskutinio posmo pirmoji eilutė – akivaizdžiai per ilga (turėtų būti:
Dangaus sugeltas, ilgesį slepiu kalnuos). 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-11-23 00:36:52

Ir tie edelveisai gerai įsipaišo. Čia aš radaai antrinu.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2014-11-23 00:12:54

gražios Jūsų metaforos. Turtingos eilutės ir tarpeliai tarp jų... nors skamba grakščiai - juntama melancholija, savotiškas ilgesys ir gyvenimo šauksmas... snaigėj vieversys...!  :)

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2014-11-22 15:18:08

kas tas yr edelveisas? valsas koks?
:)