← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/76406

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-10-31 23:35:29

Matyt, suveikė tai, kas pažįstama, tik slopinama. Sugnybo jau pavadinimas – čia, aš ir aš.
Neskaitant žemiškųjų kaštų, dangaus dovana tikrai nenusakomai brangi. Užliejo ir paskandino – kaip Puškino „… Гусей крикливых караван / Тянулся к югу: прибпижалась / Довольно скучная пора; / Стоял ноябрь уж у двора.“
Geliantis metas. Įžeistas giliai kaip giliai įžiestas – neišbrendama būsena. Vieniems sezoniškai pasikartojanti, kai kam nuolatinė.
 
Žinoma, kad įstengiu perskaityti ir žaismingąjį paviršinį sluoksnį (kartais ir jo gana), tad verkia ruduo kaip nuskriaustas, smelkiasi į vidų, vaikydamas pavienes šiltesnes akimirkas, žodžiu, nekokie popieriai, į paskutines eilutes kreipiant dėmesio tiek, kiek jos užsimena apie peizažą. Tačiau galiu įskaityti ir bendrai viltį būti reikalingam, o už visų paminėtų prasmių kažkodėl jaučiu dar ir politinio-ekonominio klimato temperatūras, netgi visuomenės senėjimo ir liūdnėjimo tendencijas: ateitis niūri, Tėvynėje šąla, tuoj vanduo susitiks šilumą ir užpjaus sąskaitos. O dėl ko eilėraščiui šuva – aš tai manau, kad būt aiškiau (meninė priemonė pastovumui ir kt. išreikšti). Ir gal net nevalingai pakeitęs semantinį kailį šuo (> šuva) pasitarnauja ne vien rimui.
 
Bet kaip svarbiausią renkuosi pirmą netiesioginio siužeto variantą. Nors be demonstratyvių raudų, bet su vidiniu šunimi.
Tai rodo, kad niekada nežinai, kaip žodžiai kam sužais. Labai gerai, kad visiems skirtingai – neplokščia.
 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-10-31 19:54:14

Ooo, lyrika. O dar autorius sako, kad tai ne jo lankos. :)))

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-10-31 16:10:30

žaismingas

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-10-31 13:13:34

Su nuotaika :)... šauniai