dabar sunku būtų visas raides prisiminti – sunku (o gal net ir beviltiška?) ginčytis: tiek jų nori prikišti (nes jei nenorėtų, tai ir nekištų!) į tą mūsų abėcėlę. Toks padrąsinantis eilėraštis (Gyvenimas gražus, ir nesu jau toks vienišas). Ačiū už kūrinį! O kažkokio čia besigretinančio meta phrasis nepažįstu, nes nėra kūrybos (tai kam dar tas grimas?): labai jau priminė arabų išmintį apie karavaną ir šunis...   

Labai trumpai, nes ilgai nėra prasmės.
 
Gyvenimas yra burbuliavimas viešas,
ir aš dabar iš didelio rašto išeinu galbūt
į geresnį – sapnų ir iliuzijų kraštą.
 
Ironijos netrūksta, mėnulinio lyrizmo, laimei, nėra. Apskritai tęsiama kūrybos tendencija: viskas lengvai pasukama mielai komišku kampu.
Kūrinyje matyti meniškai sklandus slydimas per gravitacijos veikiamą butelį, o idėjiškai grakščiausia – susigaudymas birzgalų įvairovėj ir optimistinis nusiteikimas. Ir dar sveikas požiūris Nereikia nuskriaustą vaiką vaidinti. Velniop mėnesieną ir išspaustą sielvartą, būsiu pirmykštis.
Todėl, įvertinus visumą, galima pasidžiaugti blaiviu požiūriu.

Burbt...  :)