kaip sakoma "dievas nei nuo nieko nenusigręžia, nusigręžia tik pats žmogus." lygiai ir dangus - jis visiems neuždaras - tik kiek atviras esi pats sau. kiek uždaręs esi save nuo visiems atviro dangaus - pats savaime dangus, visus jau priėmęs kas po juo...

gal "kam man žmogus?.." būtų giliau... o ne "kam man Dangus?.."
dabar lyrika, jausmai- o kam kategorija POEZIJA?..
ražai, jūsų prototipui (kuris yra kuriamame jūsų eilėraštyje) išsakytoms mintims, parašiau filosofinį tekstą, rezonanse su šiuo, arba įkvėpta šito lyr. her. pamąstymų, "kam jam dangus" kai jis jau po juo vaikšto, net žmogumi... (bet ko tai pasiskubino kažkas iš moderatorių perkelti tekstą į jausmus, lyrika, kai ten tas tekstas griežtai filosofinis - poezija.)  manau, kad klausimą kelti reikėjo jūsų lyriniam herojui "kam jam žmogus" nes jis jau žmogumi apmąsto praeitį "kas jis buvo, yra ir bus" tai jau ŽMOGUS... Vabzdys - tik yra ir tiek. (Jūsų lyrinis herojus – ta dvasia, jau žmogaus gyvybės formoje gimė, dangus jau ją priėmė reiškia (kaip ir vabzdį, kuris nesuvokia savęs)  – juk jis po dangumi jau yra...) o dinozaurus Dangus, jau išstūmė – driežiukai jie – driežiukai- tie patys dinozaurai jau dangaus priimti driežais;
 
KEISČIAU klausimą: "kam man žmogus"
 
KEISČIAU taip:
 
"kam man žmogus -
žemėje jauku
 
vakar buvau
laumžirgis
pakibęs ant virpančio
srovėje ajero
 
šiandien
žalias žiogelis
pakelės smilga
į dangų besiropščiantis
 
rytoj
gal lyg nakties drugelis
apakintas šviesos
štai ir dangus ---
 
bet aš vis nerimauju
ar tikrai esu atsivertęs
jam..."
 
matote, drugeliai ir žiogeliai tai dangaus išraiška (saulės spindulių išraiška - gyvybės formomis žemėje, ir jų dvasia į dangų kūnas į dulkę sugrįžta, bet tik kaip šviesa - nenušvitę, o jau žmogus turi galimybę nušvisti, nes jis jau žmogus...) po savo tekstu pavadinimu "naujadaru" jūsų sukurtu naujadaru - palikau diskusijoms vietos (aktyvuodama). keisčiau klausimą į "kam man žmogus" - o ne "vabzdys, pavyzdžiui" 
 

Lengvutis, bet su giliu pamąstymu...

Grakščios mintys. Laumžirgis ypatingas.