← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/74502

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Svoloč

Sukurta: 2014-07-31 23:52:47

Gerai.

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2014-06-08 20:28:24

         Kažkuo šviežias, gal šviežumu šviežias (žodis rusiškas, o jau kaip įsigalėjęs, neišvengiamas) ir paprastas pasakojimas. Lyginant su autorės eilėraščiais atrodo nešlifuotas. Gal vertėtų nepalikt jo ramybėje.  Gal nebaigti akordu link  minoro –  tiek dabar (o ir visados) giedančių liūdesį, net pasibjaurėjimą gyvenimu... Čia ne pamokymas – pasikalbėjimas.
         „...ir vis tik man rodos…“ tai visai ne  „visi darbai vis tik man ir man“: čia žodeliai atskiri.  „Darbai vis tik vėl man teko“ būtų kartu ir būtų klaida, – matyt jau teks vengt jų greta...
 
 

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2014-06-07 20:02:13

Jeigu pirmas pavasaris išvagiamas, antras nebeateina.> maniau, kodėl – jeigu žmogelis po pirmos sugriautos pilies statė kitas, reiškia, tikėjo? Bet turbūt reikia suprasti, kad Gyvastis (…) apleidžia pamažu, beveik estetiškai.
Gražus medžio ir vaiko (pumpuro), pavasarių (ateities), pilių, iliuzijų perpynimas. Kuo labiau įsigilini, tuo gražiau.
 
Mudviem einant, ji  papasakojo… > mama ar sesė?
Vaizduotės palyginti negalime ir vis tik man rodos… > junginio vis tik (vis tiktai) rekomenduojama nevartoti reikšme „vis dėlto, visgi“, jis laikomas vertiniu iš rusų k. (всё-таки).
vis tik, vis tiktai tinka šiuo atveju: Darbai (tenka) vis tik man ir man.
Pabiro keli pumpurai > nukrito (pabirtų daugiau)
Kai netrumpai pavaikščiojus mišku grįžom… > pavaikščioję grįžom
(dialoguose) sako, pabaksnojo > laikai
Tikiuosi, nesugrioviau kaip Matas.