Kai pasidaro liūdna ir nyku  - klausausi... Ir ne sykį.
Taip, šis kūrinys - tarmiškos konkurse geriausias.

dėdle poike... 

         Ne žemaičius sunku suprasti, o kvailą samogitinę rašybą. Jos strimgalviais žemaičiai tur atsisakyti, jei nori būti kitatarmių suprasti.
         Nesąmonė visiškoji, kada įgarsinimą gali suprasti, o rašto – ne... Žmoniškai užrašius nebent atbulai galėtų būti.
         Dėl geriausio kūrinio – tiek akivaizdumų, kiek makaulių. Būna, kad požeminės srovės teška, t. y., sugeba teškėti.
         Gruomata regis yra žemaičių  „kalbos“ žodyne.
 

Pirmoji eilutė neteisingai perkelta, moderatoriams reikėtų pataisyti (autorės variantas buvo geras). Gerb. Vilytė turbūt nežino, kad pernai Zoikatis yra pelnęs "Kiečiausio žemaičio" nominaciją, taigi keista būtų įtarti tokią asmenybę tarmės nemokėjimu. Žemaičiai kaip tik nevartoja Aukštaitijoje populiaraus žodžio "gromata"; mano bobutė (aišku, žemaitė), dar sovietmečiu išgirdusi dainelę "Gromatėlę parašiau", klausė: "Kas ta gromatėlė? Gal mažas Garbės raštas?" Man akivaizdu, jog šie "Laiškai" - geriausias konkurso kūrinys.

Sunku žemaičius suprast be ingarsinima.