Kas gi tas minčių svečias, iškeliaujantis brėkštant? Skaičiau ne vieną kartą, bet visgi likau prie vizijos, kad tai kūryba. Ne dėl paskutinių eilučių, o dėl pirmųjų ir dėl minčių plaukiojimo erdvėmis (gal neik, šalin, tik per juos, tu šešėliais / stogais) bei aprėpties (paukščiai, lizdai, fėjos, lėktuvai, troleibusai, žvakės – bendrieji poetinio susikalbėjimo simboliai).
Poetava proza, dedikuota kaip ir, "kaip ir kinietišku šriftu"galvai, bet pulsas poetavas, daug žodelyčių, net žodyno paskutiniam posmui kaip ir vyžotam reikėtu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-20 16:01:40
Kas gi tas minčių svečias, iškeliaujantis brėkštant? Skaičiau ne vieną kartą, bet visgi likau prie vizijos, kad tai kūryba. Ne dėl paskutinių eilučių, o dėl pirmųjų ir dėl minčių plaukiojimo erdvėmis (gal neik, šalin, tik per juos, tu šešėliais / stogais) bei aprėpties (paukščiai, lizdai, fėjos, lėktuvai, troleibusai, žvakės – bendrieji poetinio susikalbėjimo simboliai).
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2014-02-20 15:43:23
Poetava proza, dedikuota kaip ir, "kaip ir kinietišku šriftu"galvai, bet pulsas poetavas, daug žodelyčių, net žodyno paskutiniam posmui kaip ir vyžotam reikėtu.