← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/70886

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2013-09-17 16:01:54

Pritariu ,,kaip lietus" ir ,,Klajūnei"...
Trokšte trokštu tęsinio...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-09-16 23:25:02

Tikrai taip vadinasi, pardon, supainiojau šiek tiek :)

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2013-09-16 22:33:55

Beje, tas žurnalas tai vadinasi "Kelionės ir pramogos" ir tas vaizdingas kelionės aprašymas tikrai jam tiktų. Skaitau ir tarsi pati viską matau. Puiku.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-09-16 20:14:09

Taip, kaip komentuoja Pakeleivis, aš tikrai nesugebėčiau. Paradoksas, bet pats esu publicistas (jei taip galima vadinti daugumą mano straipsnių gamtos tematika), tai - mano darbas, tačiau turiu kalbos korektorę, kuri šiuo atveju ir yra mano Pakeleivis ;) . Na, taip, reikėtų suvienodinti vietovardžius ir pasdirinkti vieną iš dviejų variantų, paprastai tikrasis nesulietuvintas rašomas italiku, bet tai tikrai nėra būtina, tiesiog dauguma leidinių naudoja tokią formą. Dėl tų kazarmų... Lietuvių kalbos komisija tą žodį vartoti nerekomenduoja kaip svetimybę, tačiau LKDŽ jis yra (tiesa, nežinau kaip ten paskutiniame leidinyje), yra ir Tarptautinių žodžių žodyne (ne internetinėje versijoje, tad galbūt pasenęs žodžio vertinimas). Panašiai yra ir su dūšia. Tačiau toks rašymas man (asmeniškai) daug priimtinesnis, nes ir pats dažnai nevengiu šnekamosios kalbos rašiniuose, „lipdau“ daug kabučių, dėl ko neretai gaunu velnių nuo kalbos redaktorės. Visgi pastebėjau (ir tai rodo mano darbinė praktika), jog būtent toks pasakojimas ir yra patrauklesnis skaitytojui, nes jis tampa labiau betarpiškas, artimesnis, susidaro įspūdis, kad mudu sėdim prie stalo (na, nesakau, kad prie taurelės :) ) ir Jūs pasakojat savo įspūdžius. Jei tokiu stiliumi rašytų mano žurnale autoriai, jaučiu, kad žurnalo perkamumas pakiltų bent 30 proc. Puikus dėstymas, ne sausas, ir visa informacija (matosi, kad autorė ne vaikščiojo tik spoksodama į kalnus, bet ir domėjosi daugeliu dalykų, net švilpikais, nes vargu ar daug moterų pasakytų, jog jie giminingi šeškams :) ) meistriškai perpinta su jos emocijomis. Tai ir yra tikroji publicistika - komunikatyvinių ir ekspresyvinių funkcijų darna (kalbu moksliniais terminais). Netgi tas savotiškas nukrypimas į sovietinį Peterburgą čia labai vietoje (subjektyvi nuomonė), tai suteikia savotiško šarmo, galbūt truputį ironijos. Būčiau žurnalo „Kelionės ir poilsis“ redaktorius, mielai atspausdinčiau tokį straipsnelį, juolab, kad turite ir kelionės nuotraukų iliustracijoms.

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2013-09-16 18:26:38

žalmargė dažnai ji ir būna karvutė...
vaizdžiai...

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2013-09-16 18:03:42

Norėčiau ten.
Šioje nuostabioje kelionėje, kur daug įspūdžių ir daugtaškių, „dūšia“ visai tinka. Šiaip svetimybė „dūšia“ bendrinėje kalboje nevartotina (nors šnekamojoje kalboje frazeologizmų su ja apstu).
Adaptuota forma – Grosglokneris (kalnas Austrijoje) (žr. Pasaulio vietovardžiai. Europa, Vilnius, 2006, 150 p.).
Tekste reikia suvienodinti visų vietovardžių rašymą (arba gramatinti, arba adaptuoti).

laukai, pievos, fasadai, Mocarto ir Štrauso muzikinių tradicijų tąsa... > ne visai vienareikšmiai dėmenys (stilius)
kazarmomis > „kazarmomis“ (svetimybė, todėl, spalvingumo dėlei pavartojus, reikia kabučių)
Alpių arba Grossglocknerio kelias > jei tai vienas, prieš arba kablelis
kelias — juosiantis > kelias, juosiantis