← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/67499

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-03-11 17:54:06

Kada medžiuos dangaus
Žvaigždės prisirpsta,
Senas sargas užmiega
Pataluos debesų.
Gęsta žvakės be vėjo,
Ir lyg galvą kas glosto,
Nors ženklais pasakyk —
Laikas grįžti nam
Stipru, gilu ir prasminga.

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2013-03-09 10:47:53

Jautriai, iš širdies...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-03-05 10:43:30

Stiprus jausminis užtaisas.
Toks stiprus savo trauka, kad pavadinime galima ir daugiskaita.
Stilistinė smulkmena: jei „uždegęs žvakes“, „tylus“, tai ir „visuomet sugrįžĘs“ ;-)

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2013-03-04 23:17:06

Jautrus eilėraštis. Mielai ir įdomiai perskaičiau.

Anonimas

Sukurta: 2013-03-04 20:08:13

Kažkokia painiava.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-03-04 19:40:42

Labai taikliai pakomentavo Nijolena. Prisidedu ir aš.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2013-03-04 17:48:15

Būna valandų, kai atiduotum viską už vienintelį ženklą, bet ...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-03-04 16:32:16

Ažūrinis mylėjimas - pats tikriausias. Pabaiga itin stipri.

Vartotojas (-a): Leditamsa

Sukurta: 2013-03-04 16:17:24

"Duona kvepiančius delnus, Pražydusio lino akis."
vienintelis reikšmę turintis sakinys.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-03-04 15:37:05

... o kaip nesugrįžt, kai senas sargas užmiega...
:)