Prie teksto reikėtų padirbėti. Atrodo, pasakotojas yra parke sėdintys vyras, tačiau kartais jis persimaino į visažinį pasakotoją, stebintį iš šalies. Prie prisiminimo pereinama tikrai netolygiai. O ir iš cinamono bei vanilės kvapų dažno minėjimo tikėjausi daugiau. Dabar jie prie nieko neprisieti.
Tačiau bandymas neblogas. Labai gražiai sužaista su gyvenimo ratu.

Kas grėbė lapus? Moteris ar jaunuolis? Dialogas neatspindi amžių skirtumo. "Šalia šio vyriškio jis jautėsi keistai. Kalba taip, tarsi būtų senas pažįstamas." - kas prie ko jautėsi keistai? Iš kur vėliau atsirado "ji" - nėra jokios nuorodos, jog pereinama į prisiminimus, neaišku, kas prisimena. Pasakojimas nerišlus, nevaizdingas, yra stiliaus, rašybos ir skyrybos klaidų.

Lyg besikartojanti istorija, kurią galima skaityti ir skaityti.........

Tekste radau kažką žavingo, bet istorija per silpna. Būna, paskaitai kūrinį ir lieka istorija ilgam, po to, apie ją galvojant, priešaky viskas dar stipriau matyti nei beskaitant. O šį kartą paskaičiau ir pamiršau. Liko tik... kvapas, cinamonas, vanilė... O gal tiek ir pakanka?

...užsuko...romantikos pilnas rudens lapų ir prisiminimų šokis... palaipsniui įsuko

Ir vėl upė. Ir vėl ruduo.

...taip ir sukasi pasaulis...gražiai susiskaitė...