Atsiprašau, susimaišiau, "Programa" yra geresnis. :)

Iš tiesų, dabar kai autoriai žinomi, galima pasakyt, kad šis, antrasis Jūsų rašinys, tai pirmojo pratęsimas, bet...pirmasis šūvis - geresnis :)

Fantazijos, tai gerai, man patinka, tik labai jau daug veikėjų, sunku juos visus įsiminti tokiais vardais.Pats rašymo stilius nuobodokas. Veiksmai neįtraukia.Kai skaitai gerą fantastiką, juk negali atsitraukti, skaitai kol užbaigi knygą, niekas aplink neegzistuoja.Neužkabino ir neįtikino, nors ir atitiko visus žaidimo reikalavimus.

Pilnas fantazijų, tai - gerai, bet sakiniai sudaryti nekūrybiškai, daug painiavos veikėjų ir... nuobodolio. Galima mintį išdėstyti trumpiau, glausčiau, o tai ir būtų įdomiau. Nenorėčiau analizuoti plačiai. Parašyti ilgą tekstą tai dar ne viskas, svarbu kaip jį skaitovui pateikt, kaip sudominti ir kokias mintis tekstas suteiks(praplatins) skaitytojui. Sėkmės žaidime :)

Patikslinu - ne konkursinis, o žaidimo :)

:) puikiai iškeptas, su visais ingredientais.

Skaičiau visų pirma kaip eilinį kūrinį - ne konkursinį, tad vertinau ir pakomentavau jį visai pagal kitus kriterijus. O kaip konkursinis - jis pataikė į taikinį - įvykdyti visi konkurso punktai, jei įsigilinsime į tekstą.

Už autorių, kuris, beje, pats negali apsiginti, nes pažeistų taisykles, atsakysiu Tikram Dearniui:
kotletas čia savo vietoje, nes tai žaidėjo žodis. Apie jį turėjo suktis visa istorija.
Pabaiga gal ir greitai išsirišo, tačiau turėkime omeny, kad žaidimo tekstas neturi būti per daug ilgas. Visgi yra ribos :)

Manau, kad žaidėjas puikiai susitvarkė su savo užduotimi: paminėjo visus žodžius, išryškino savąjį ir dargi sukūrė šmaikščią ir spalvingą istoriją :)

Iš pirmo žvilgsnio tai iš ties įdomus ir smagus kūrinys. Bet jei jį skaitome rimtai, tai pabaigoje nelabai įtikino istorija su kotletu. Verčiau buvo galima pasirinkti juokingesnį patiekalą ar produktą (raugintus kopūstus, kuriuos Rusijoje (tiesa, pagal savitą receptą) irgi gamino ir valgė. Arba rusiška naminukė (samagonas), kuris gerokai skiriasi nuo bet kurio lietuviško ar kitos Europos tautos svaigalo savo stiprumu ir skoniu. Kita vertus kūrinyje aprašomame pasaulyje, kaip mano Kereidono miniatiūrose, mintama visokiu šlamštu, sudarytu vien iš E raidžių, jei žmonės nežino kas yra mėsos faršas ar svogūnai. Na nebent visi gyvena naujuoju ledynmečiu, visi žalieji augalai išnykę ir ėda tik surogatus iš plastmasės ir dirbtinų junginių iš visos Mendelėjevo lentelės.
Kita vertus kūrinys įtikino ganėtinai gyva ir vietomis šmaikščia kalba. O kaip humoristinis kūrinys, tai tekstas visai gyvas ir švelniai linksmas. Tik pabaiga man pasirodė pernelyg suvelta ir viskas išsirišo greitai.
Bendras mano kuklus vertinimas: neblogas skaitinys. Fantastikos skyreliui tokių labai reikia. O ypač pataisytų, sutvarkytų.

Puiki pradžia. Išties nesitikėjau tokio žodžių suvedimo ir žaismingumo :)
Tikiu, žaidimo darbai bus labai skirtingi. Ir labai tuo džiaugiuosi :)