← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/47854

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-09 19:21:56

Jausmingas pokalbis gavosi su nemiga.... patiko:)

Anonimas

Sukurta: 2010-09-09 16:11:09

Hm, jei gerai supratau, tai nemigos šiame eilėraštyje nėra. Yra tik ilgėjimasis jos. Nemigos ilgesys gali būti suvokiamas kaip lyrinio aš maksimalizmas, gyvenimo smūgių troškimas, nes nemiga paprastai išsivysto po emocinių sukrėtimų. Nemiga tapatinama su erosu. Galbūt tai galėtų būti vyro tariami žodžiai ir nemiga tuo atveju simbolizuotų moterį, meilę, draugystės ir ryšio kūrimo troškimą. Tačiau lyrinis subjektas jaučiasi svetimas tam pasauliui, kurio ilgisi, galbūt net ir bėga nuo jo, todėl atsitveria siena, tuo stiklu, pro kurį ir stebi aplinką, pro kurį pasaulis negali jo pasiekti.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-08 21:08:44

...įtaigi ši nemiga.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-08 13:10:43

Labai. Mane labai užkabino. Imu ir rekomenduoju.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-09-08 12:33:56

...iš gelmių... skaidriai...

Anonimas

Sukurta: 2010-09-08 11:27:56

... geras ...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-09-08 11:26:49

Skaudu, sunku, bet galinga.