← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/44254

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-23 17:42:18

Imu į mėgstamiausius. Jūsų žodžiai kabina, tai yra tikros eilės - gilios ir jausmingos. Dėkui.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-23 12:43:44

Skausmingas kalbėjimas. Jautru skaityti: lyg kiekviename žodyje būtų žaizdelė...

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-05-23 12:25:35

džiūti --> džius;
po jungtuko 'kad' bendratis nevartotina, todėl 'Kad į gelmę panirt be jokių vandenų' reikėtų keisti į 'panirtum', jei nuo to per daug nekentės kūrinio ritmas.

Gražios tos maldos už abu.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-05-23 11:43:40

labai skaudančiai, bet, bent man pasirodė, brandžiai ir iš atstumo... reikia skausmą išeiti, kad siela už jį melstis galėtų...

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2010-05-23 11:43:06

O, taip, skaitau jau kelintą sykį ir atsitraukti negaliu, juk į pakrantę sugrįžtame vėl ir vėl, nors ji galbūt neatpažinamai pasikeitusi, bet atmintyje giliai ir skaudžiai, neištrinamai įsirėžusi, kaskart sugrįžtame nuo jos vis kitokie, negelbsti jokie kiautai, jokie užkalbėjimai, skausmingai braido pakrantė mūsų jausmuose. Ir kas mes būtume be jos? Nuogas iki geluonies jausmas sako: jog tai nuoširdu ir tikra.