← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/41894

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2010-08-20 22:29:01

gilus matymas, raiški kalba...

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-08-18 14:03:27

Pagaliau ir aš perskaičiau. Man patinka. Nepaprastai apie paprastus dalykus. Kas tos klaidos,nedarydamas jų netapsi geresniu rašytoju.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-27 10:56:33

o jeigu jūs pabandytumėte rašyti detektyvą. (pagal šia fabulą)
rašyti taip, kad būtų įmanoma skaityti, jūs gebate. Rašliava dėmesį tikrai išlaiko. Bet
skaitant ir mąstant, tai nesveikas psichiškai žmogus, nes galėjo būti sukilusi agresija - tarkim, ji išsilies tada gal ant paprasto praeinančiojo bachūro, kuris pasakys pavyzdžiui \"nu tėvai, gal ugnies turi \", ir tai bus įmanomas finalas toks, jis duoda ugnies, nes sutampa dažniai. Tačiau čia, visai kas kita - vaikas, kuris negali stimuliuoti agresijos tos, ir šia tau - jis nežino ką daro. Nei blogas nei geras, nestabilumas kažkoksai psichikoje.
aplinkybės. Kada po karo? kokia prostitucija kaime dėl uždarbio, kuriuo galėtų išmaitinti dar ir šeimos narius. iš kur tokia paklausa. (prostitucijai, kaime. tai gi, vėl aplinkybės fantastiškos.)
o rašote gerai, labai paprastai užvaldote dėmesį savo rašliava. Bet pabandykite save detektyvo žanre, ir tada labai greitai pagausite kas ne taip (ko jums trūksta - atitikmens.) o pats rašymas - įtikinamas. dėmesį užvaldo. Parašęs niekam tikusį detektyvą, pradėsite gerai rašyti melodramą, novelę ir t.t.
Man patinka, kai skaitai, matai kad nesąmonė, o dėmesį išlaiko ta nesąmonė, ir tikrai labai lengvai. Praktiškai pačiam, kaip ir nepridedant jokių pastangų - tekstas laiko.
Nuoširdžiai rašote, tai jaučiasi labai. Ir kuriate - bet aplinkybės, peržvelkit jas. Sakau, parašykite detektyvą, ir pradėsite rašyti prozą gerai, nes ten savaime išsitreniruos kažkas, kas bus jumyse - kontrolė tokia, atsakingas (atsakinga-kontrolė) už atitikmenį.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-17 19:07:52

KŪrinys labai gerai išanalizuotas ir pakomentuotas Rykštės. Paantrinsiu tik, kad tikrai tokios apimties kūrinius reikėtų dėti mažesnias gabaliukais, nes skaitant monitoriuje labai pavargsta skaitančiojo akys. Žinoma, jei kūrinys būtų tobulas, skaitytojas to nuovargio gal ir nepajustų.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-03-17 13:05:51

\"Paieškos pagaliau baigėsi. Jonas grįžo iš miško pajuodusiu veidu, nusvirusiom rankom ir veidu, kuriame nebuvo nieko.\" - siūlyčiau taip neišmėtyti veido aprašymo po sakinį;
\"Jo akys buvo tuščios, žiūrėjo į tolį tarsi ko ieškodamos, tačiau jose nebuvo nė lašelio gyvybės.\" - jeigu akys buvo tuščios, tai savaime aišku, kad nebuvo nei lašelio gyvybės, nei kokio kito lašelio;
\"...nes dingusi jų dukra, Dalytė, atsirado.\" - nemanau, kad šiuo atveju vardą reikėtų išskirti kableliais;
\"Tiesa tai buvo menka paguoda.\" - įterpinį reikia išskirti;
\"...ir kai tik turėdavo laisvo laiko lėkdavo į šalia esantį mišką.\" - šalutinį sakinį reikia išskirti: kableliai po \"ir\" ir po \"laiko\";
\"Todėl turbūt nė vienas kaimo gyventojas nenustebo kai prieš keletą dienų pamatė miško link bėgančią šviesių, garbiniuotų plaukų mergaitę. \" - vėl šalutinio sakinio skyryba;
\"Beveik kasdien, žmonės jį matydavo\" - kablelis nereikalingas;
\"Žmonės pirmąkart atklydę į kaimą ir pamatę kaimo stipruolį dažniausiai nuleisdavo akis\" - kadangi išplėstinis dalyvinis pažyminys eina po pažymimojo žodžio, jį reikia išskirti kableliais;
\"Tačiau, tai būdavo tik apgaulė.\" - kablelis nereikalingas;
\"Matydamos, kaip Jonas dirba nuo ryto iki vakaro jos kartas nuo karto aplankydavo kaimyno kiemą.\" - kablelis po \"vakaro\";
\"- Gal ir nereikia, tačiau padėsiu. Mano vardas Petras - prisistatė naujasis pašnekovas, o jūs kuo vardu?\" - tiesioginės kalbos skyryba;
\"- Ne, šyptelėjo Lina, vyro neturiu. Tik motiną su broliu ir daugybė bėdų.\" - tiesioginės kalbos skyryba;
\" Įtariu apie ką jūs. Ir dar, manau, kad žinau kaip jas išspręst.\" - kableliai prieš \"apie\" ir \"kaip\";
\"Gerai. Po valandos susitinkame čia, o paskui - eisime pas jus.\" - tiesioginės kalbos skyryba;
\"Pabaigus namų ruošos darbus, užmigdžiusi motiną ir brolį ji eidavo pas Petrą.\" - kablelis po \"brolį\";
\" Nepatiko sutikti savo klientus mieste ar dar blogiau - bažnyčioje\" - \"dar blogiau\" yra įterpinys, tad arba jį skiriate iš abiejų pusių brūkšniais, arba kabeliais;
\"... bandymą apsimesti esą jie pirmąkart ją mato. \" - kableliais reikia išskiti \"esą\";
\"Ar vyrų požiūris į ją, kaip į prekę kurią kadaise buvo pasinaudota?\" - kablelį perkelkit po \"prekę\";
\"Petras buvo tarsi pelytė gyvenanti miesto gatvėse\" - kablelis po \"pelytė\";
\"Tiesa jo namai nė kiek nepriminė tamsių požemių. \" - įterpinys;
\" Anaiptol tviskėjo prabanga.\" - įterpinys;
\"Išėjęs į miesto gatves Petras tapdavo tik dar vienu šešėliu miesto gatvėse.\" - stilius;
\" Gatvėje pamatęs simpatišką merginą negalėdavo praeiti pro šalį.\" - kablelis po \"merginą\";
\"Reikalams pakrypus teigiama linkme mergina buvo pakviečiama į svečius ...\" - kablelis po \"linkme\";
\"Viešniai įžengus į auksu tviskančius namus tolimesnė vakaro eiga tapdavo lengvai nuspėjama.\" - kablelis po \"namus\";
\"Jausdamos partnerio sugebėjimus moterys skendo ekstazėje\" - kablelis po \"sugebėjimus\";
\"Petras buvo puikus meilužis tačiau jis nemokėjo mylėti. \" - kablelis prieš \"tačiau\";
\"Palikus meilužio namus jų gyvenimai pasikeisdavo\" - kablelis po \"namus\";
\"Palikęs savo partneres jis padarydavo viską, kad jos ir toliau liktų laimingomis. \" - kablelis po \"partneres\".

Ištaisiau tik pirmas penkias dalis. Atleiskit, bet jums tikrai reikia pasikartoti, o gal ir išmokti, skyrybos taisykles. O ir stilius nėra įspūdingas. Norint rašyti trumpais sakiniais, negalima dėlioti taškų, kur papuola. Gaunasi chaosas ir stiliaus negerovės. Man pasirodė, kad su tiesiogine kalba elgiatės kaip tik norit: norit - skiriat, norit - ne. Pavyzdžiui, kas čia: \"Petras atidarė barą, ištraukęs degtinės buteliuką padėjo ant stalo. Prisėsk. Tuoj grįšiu. Petras grįžo su Lina.\"?
Tema nenuvalkiota, tačiau jos išraiška man nepatiko. Pasakojimas skubus, kiek dirbtinis. Kai kur pasakojimas taip supapratsėja, kad atrodo, jog skaitytojas yra mažametis vaikas, negalintis pats nuspręsti - gerai ar blogai tie žmonės elgėsi. Manau, šis skubumas ir stilistika gadina visą darbą.
Tikiu ir tikiuosi, kad po kelių metų prisėsite prie šio darbo ir jį perrašysite. O man tada teliks tik pasidžiaugti.
Sėkmės ieškojimuose, mokymesi ir tobulėjime. Kantrybės rašant, nereikia ilgos istorijos sukrauti į kelis lapus. Juk galite parašyti ją lėtai ir atidžiai, o čionai dėti dalimis.