Ir visgi čia tikrai ne sonetas. Kartais geriau mintis dėlioti proza, poetiškai persmelkta proza, nei mėginti įkalinti gal ir neprastus įvaizdžius strofose. Mane asmeniškai poezijoje alergizuoja kreipiniai „mylima mano“, „mylimoji“... bet čia nekrepkite dėmesio, čia aš tik taip... Paskutinės dvi eilutės, liaudiškai tariant, kreivos... Troleibusų ūsams ir laidams slapta simpatizuoju – jie labai poetiški, o ir antroje strofoje visai įdomiai užsiraito. Sėkmės.

...kaip atsisveikinimas...

Taip, sijojimo komisijai nemažai bus - pritariu Kietai... :) Kiek savotiškas gal ir ne visai "sonetiškas", bet kvepia juo tikrai... "kabina" savo tokiu betarpiškumu :)

"Troleibusų ūsai" kažkaip iškrenta iš konteksto. O pabaigos visiškai nėra (turint omeny klasikinę soneto struktūrą: tezė, antitezė, sintezė).

labai geras ,savotiškas , kitoks, net eilučių neskaičiuoju
ir nepavydžiu komisijai...oi, kiek darbo turės - atsijoti :) aš už va šitą !