Reiktų:)

Pamačiusi, kad bus drama labai susidomėjau, tačiau pradėjusi skaityti iškart paklausiau: kas tai? Galėčiau daug apie šį kūrinį kalbėti, bet pasakysiu tik apie pradžią.

Atlikėjai: vienas aktorius, vaidinantis berniuką. Pageidautina G. Ivanauskas. - kam rašyti ,, vienas aktorius,, ,jei parašius - aktorius- ir taip aišku, kad jis vienas?
Jei taip norisi įvardinti aktorių, atliekantį šį vaidmenį, reiktū rašyti: berniukas - Gytis Ivanauskas.
Scenovaizdis – scenografija.( Jei įvardinote aktorių, norėtųsi, kad ir kiti būtų įvardinti.)
Butaforinis tamsiaodis muzikantas, atseit grojantis saksofonu. - ką reiškia butaforinis? Atseit?
Gali vaikščioti scenos darbininkai ir kiti teatro tarnautojai, turintys sukurti praeivių ar šiaip dykaduonių vaidmenis. - gali vaikščioti? Turintys sukurti? Šiaip dykaduonių?
Žodžiu, gatvė. - kas tai?

Remarkos turi būti konkrečios. Jei jau kūrinį pradėjote su sarkazmu net nuo jų, tuomet gal reikėtų rinktis kitą žanrą? Rašyti scenarijų nėra taip paprasta. Tam reikia ne tik sugebėjimų, talento, erudicijos bet ir elementarių scenarijaus rašymo taisyklių - pagrindų. Norim to ar ne, jos turi būti. Remarkos - nusako aplinkybes tiksliai ir be jokių dvejonių.

Liūdnoka, nors mintis yra, o sarkazmas čia laimi. Nepykite, bet iki monospektaklio scenarijaus -toli.

To pasekoje - visgi net ir šnekamojoje kalboje (ją mokate atkurti tiksliai) atsisakyčiau, nevartočiau. Per daug rašosi skyrium.
Idėja gera, bet pateikimas šlubuoja. Pradžia neįdomi (kalbu ne apie erdvės aprašymą, spektaklio rekvizitus), ,,anksčiau ar vėliau teks pradėti, ko jūs susirinkote ir pan". - viena iš tipinių galimų pradžių. Berniuko monologe visgi yra perliukų, gerai suvaldyta ironija, antra dalis pakankamai įdomi ir įtaigi, bet... Laimei, kad nepavartojote visų trijų didžiųjų bulvaro puošmenų: statistiškai patikrinta, kad Lietuvoje diskusijas (taigi ir dėmesio susilaulia) tarp masių dažniausiai įžiebia trys temos: religija, politika, gėjai (ir visa kita sekso apnuoginta tematika). Čia yra dvi dedamosios. Bingo. Bet jas atmetus - lieka tai, kas iš tiesų savita ir originalu, daugiau ar mažiau patraukia dėmesį. Nesakau, kad bulvarinės scenos neturi įtaigos, bet kai jos pateiktos įprastiniame saldainių apvalkale, tokiai sugedusiai personai kaip aš tas saldainis jau nebėra saldus... Galima kažką juk ir įmantriau sumąstyti.
Pasikorimas nepakankamai motyvuotas.
Summa summarum: potencialo yra, bet alergiją kelia. Nelabai man šįsyk. Ir gaila G. Ivanausko.

ir žibintas visą tą laiką degs amžinąja ugnimi mūsų ugnies sergėtojų giminės garbei > kažkodėl pagalvojau apie Vydūno dramą Amžinoji ugnis ir ši paralelė labai faina pasirodė:-)
Taip, sarkazmo daug. Pagirtinai perteikta šnekamoji kalba. Bendrame vaizde, kūrinys per daug ištemptas. Per daug kalbama apie nereikalingus dalykus, o ir berniuko pasikorimas nelabai motyvuotas, būtų galima rimčiau prie to prieiti.
Ir talpinkit darbus dalimis. Vis noriu paskaityti, bet vienam kūriniui gerą gabalą laiko reikia skirti.

paskaičiau iki pusės ...žinot, labai nuobodu... jokios kūrybos ... aprašinėjimas.... šis autorius mėgaujasi aprašinėti jei ne smurtą , tai patologinius nukrypimus... o gaila

Neišpasakytas sarkazmas :)