Taip, tai yra apsakymas, kaip atsirado knyga ,,Netirpstantis"... deja, šiame apsakyme yra tik vienas gyvas veikėjas...

Perskaičiau keliatą kartų, nuoširdžiai sakau patiko,bet tai ne viskas. Jei išsiskaityt į konkurso nuostatus:
Kas yra apsakymas?
Apsakymas – mažoji epinė forma, glausto pasakojimo laiko ir nedidelės erdvės kūrinys, telkiantis dėmesį į vieną įvykį su nedaugeliu veikėjų,pas Jus tik prdžioje rašoma: Jam išeinant...) tačiau sukuriantis gyvenimo visumos ir apibendrinimo įspūdį.
Toliau joks veikėjas neegzistuoja, o kalbėjimas tampa,tik Jūsų asmeninis poezinis - prozinis"aš"
Dar kartą sakau, patiko, gal turėčiau priekaištų dėl fomos, nes dabar - kvadratas, o Jūsų rašiniui reikalinga erdvė - tarpai ir t.t.

Meniška proza.

Blogąją prasme. Pradžioje tarsi piemenukas su botagėliu sėdi ir naiviai galvoji, paskui prasideda ne paaugliški savęs ieškojimai ir atsiranda klaviatūra, kuri viską sugadina.

Jei šis tekstas būtų virtęs eilėraščių - pretenduotų į gerą, kaip proza - meniška ir klampi.

Maloniai nustebinta :)

Liux būsenos perteikimas - noras padaryti tai, ko niekad nedarei ir nebylus klausimas, "pasakyk, ar man pavyko ?"

Net perregima rašto forma į virpulį, labiau įsiklausius, girdi ir subtilią pamatinę aistrą gyvenimui… Mentaliniais neatvėsinamais laipteliais tylų kamuolėlis rieda spindi. Negaliu akių atitraukti...

Iš tikrųjų ir man nelabai panašu į apsakymą, bet visas kūrinys labai idomus, savotiškas :)

Neatpažįstu tavęs. Pirma vieta, geriau neparašys:)

...labai įdomus darbas...daugiabriaunis...spalvingas...

Atradus kažką pažįstamo įdomu bandyti atsekti minties galiuką, kurį patraukus išsivyniotų viskas.