liepsnelę aplenkia ir skruostą mano paliečia švelniai > iš tamsos gražiai gražiai išplaukia ir švelnumu žydi skausme :)

mano mintys taip gražiai interpretuoja rankos prisilietimą tamsoje ir tiek gerų jausmų ateina :) Dėkoju už gražų eilėraštį, geras emocijas :)

lenkiuosi žemai :)

Reikia, reikia Tau į karietą, kad perpūstume vėju ir dar kai ką padarytume.
Bet, atrodo, kad toji asaba, kurios vardas pavadinime, irgi turi karietą. Pasiveja net ir kelyje...
Sako, reikia, kad žmogaus žmoguje daugiau atsirastų...
Kartais pagalvoju, kad gal teisybę sako. Todėl ir poezijoje privalo užimti gerą pagarbą.
Laukiu karietoje...

Nežinau. Tamsybės ir vilties liepsnos kratinys. Mintis įdomi, tačiau išreiškimas kiek skurdokas.

Tikra neviltis. Vos liečianti, bet giliai jaučiama.

Antrame posme reikėtų bent kiek privengti tos tamsos. O dabar net trys...