← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/22143

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ilgesinga

Sukurta: 2008-05-01 13:49:11

Daug klausimų... Tokios egzistencinės ir žmogiškos mintys.
Nebūties jausmo palytėjimas man taip pat artimas, todėl eilėraštis atranda viduj atsaką, susišaukia su asmenine patirtimi.
Labiausiai patikusi retoriška mintis:"kas įduos man į delnus ugnies".

Vartotojas (-a): ilgesinga

Sukurta: 2008-05-01 13:50:15

O tobulinti ir gryninti, žinoma, visuomet galima... Bet kai jausmas tikras, jis atsveria trūkumus.

Vartotojas (-a): Tylinti

Sukurta: 2008-02-15 20:52:44

turbūt kiekvienas suprantame pagal savo vidinę būseną. aš supratau tai kaip tamsos baimę, kaip užplūstančią abejonę ir neviltį... pagalbos šauksmas. man patiko. labai.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-02-15 18:45:54

Jausmų klausimynas... Gražiai man skamba išties tas šviesos laukimas, tik pabaigą kiek padailinčiau, na pvz:
nemylintį ar - įsimylės;
kai kiekvieną žodį skaudės, (ne kas - skaudės?, o ką - skaudės?)
kai gyvieji nedrįs prisiliest,
kas man ranką tada išties,
nebūčiai į akis - kas žiūrės? (be "pa..." geriau skamba)