O lapai trūnija.. Praguli, pradūla po sniego paklotę ir pavasarį juos smagiai šlamščia sliekai. Įsikanda į kotuką ir susukę įsitempia į urvelį. Lapai drėgni, gerai sutrūniję, tikras skanumynas pavasariop į paviršių sugrįžusiems sliekams.. O kitus sušluoja ir išvežioja po savartynus, maišą kitą pasiima koks kiemsargis į savo daržą.. Bet medžiai pavasarį ir vėl maitinasi savo nudėvėtais rūbais, žemei grąžinama su kaupu.. Apytaka.. Amžinybės ciklas..
O šiaip tai skuba ir nemato žmonės vyksmo akimirkos, tai tikrai dar nelaikas tikėtis, kad pamatys metų laikuose išsimėčiusią kaitą ir vyksmą. Mina mina per asfaltus.. Tarytum savo mintis kulniukais prikalinėtų.. Ir patį prikala ir muistaisi, nesinori labai kažko likti toje mozaikoj šaltoj...

Taip. Dabar būtinai sustosiu pažvelgt.
Tik gal...ne visi žmonės pikti?...Gal lapai klysta vertindami? ;-)

Gražus prašymas sustot.

priminu lapą -
nuoširdžiai atsiprašau
nė karto daugiau

http://ricardo-haiku.blogspot.com/

dangaus žindyvė
dulksnoja lapų auksą
o žmonės žlibi

...labai jautriai, šiltai, su meile gamtai...patiko...