← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/18895

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2007-11-07 21:18:36

uosk gyvenimą

Anonimas

Sukurta: 2007-11-07 09:10:39

Slogūs sunkūs patyrimai.

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2007-11-06 21:07:04

Tiesiai šviesiai, be išvedžiojimų nusakytas žmogaus būties tragizmas.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-11-06 20:46:05

sunkūs patyrimai, ilgam paliekantys pėdsakus atmintyje.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-11-06 14:16:01

Nejaučiau to savimi, bet jaučiau jį šalia... Šiurpuliukais sueiliuota, įtaigu....

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-11-06 13:20:15

...visgi gyvenimo geismas stipresnis...Saulė teka kasryt...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-11-06 00:53:43

*****
Žmogus be džiaugsmo - žmogus uosto mirties kvapą,
jis įsitempęs įsiklauso į vėlių tipenimus
vis bando nebijoti šalto smėlio kapo
tačiau bergždžiai,
jo durys varstos ir vaizduotę šiurpulingai kvepina
mirtis arti, o jei dar ir gimimas -
žiūri naujagimis numiręs - šiurpuliai

ir išsklaidyt žmogus ne jėgose to kvapo - toks nabago jo likimas
užsidarykit langus ir duris - juodasis karstas kelias jau iš duobės
ir pakeliui jis pas tave ir pas mane pas mus visus
greičiau užsidarykit langus užrakinkite duris
jis jau išeina pro kapų vartus ir artinasi prie tavęs:
- atiduok širdį !!!!! bang bang bang - aaaaaaaaaa;
______________________________________________

nu nepyk cieckas, man jis tas kūrinys kažkoksai nesutvarkytas atrodo, nu kas čia papasakota, tokia kūniška mirties baimė - užastikas; vis tik graži vieta:

citata: "Mes jaučiam jį kasdien,
Atvėrę girgždančias duris
-Tai mirties kvapas"; citatos pabaiga------- va kažkas gražiai ir visai nieko tiek;
```````````
jausti jaučiam visada veikia savisaugos instinktas, tai uoslė - nosis mirties kvapui uosti ir yra SAVISAUGOS INSTINKTAS; tik kas suvokiame kas ne, kad jį visada uodžiame, o va jau santykis į reiškinį šį, na mano toli gražu kitoksai nei lyrinio herojaus kalbančio kūrinyje; Įvardis /mes/; jei būtų pasakyta, kad mes esame sausumos gyventojai, tai tada taip, bet šiame mes - absoliutinimas santykyje į šį reiškinį jau netinkamas manau, nes tai tikrai labai individualus santykis į reiškinį; pirmiausiai kad ir tame, jog mes negalime jo išsklaidyti, o kam jį sklaidyti, juk savisaugos instinktas būtinas, ne be reikalo motulės gamtos įdėtas, jei jo nebūtų, gal ir gyventi tingėtumėm ir t.t.
nu man patiko tos trys eilutės, visa kita man buvo linksmas užastikas; sėkmės tau cieksai kūryboje, tai tik mano nuomonė apie šį kūrinį; buvo įdomu skaityti; ačiū;
:)

Vartotojas (-a): Vėtra

Sukurta: 2007-11-06 08:51:22

Jausmai. Pamąstymas. Akivaizdu, kad jis gimęs stebint mirtį iš pakankamai arti. Vaizdas nupieštas gan skalsiais ir kasdieniškais žodžiais. Iki poezijos netempia.
/Kodėl pas žmogų toks likimas?/ - /Kodėl toks žmogaus likimas?/ ar pan.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2007-11-06 01:14:39

ačiū,KVINTA,šiandien galutinai mane sužavėjai. Net pats susipainiojau,kas ką išprovokavo.