Vaikščioki žeme, pavargusi sakyki „eit nebegaliu“ --> čia atvirkščiai padaryčiau: sakyk - eiti

Patiko. Antrasis labiau.

O man reikia daugiau negu niekas:
Didesnė tikimybė, kad kažkas išlieka...

Tu skrisk ,
o aš šiaušiu,
stebėsiu ir lauksiu,
kol tu "nusikalsi"
ir krisi,

nei eit negalėsi,
sparnų nebturėsi -

prišliaužęs galėsiu
suprasti -
aš laukiu ...
tu skrisk, o aš laukiu...
~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~ ~~
nu štai tokio pobūdžio supratimas; Lyrinis herojus daug sąlygų turi kurias turi išpildyti kitas subjektas, kad jis galėtų mėgautis savimi suprantančiu; bet žavus savo apgaulingumu, tačiau geriau dėti į satyrą ; klastingas, o toks lyriškas; ' tyli kiaulė gilią šaknį knisa" toks; geras; "KLASTA"
:)

Aš viską supratau... apie tai pakalbėsime vėliau... :)
Man labai patiko, ak, kad taip man mano mylimasis - poilsiui užuovėją man duotų...
(Kai Dievas vyrus dalino, aš svajojau apie dangiškus migdolus, kurių taip ir negavau, todėl dabar svajoju iš naujo, bet visi vyrai jau išdalinti...) ;)

mmmmm..........
gražiai ir lyriškai.....