Mielas išsiliejimas minčių sraute :)

Išmokyk rolę skirtą atlikti tobulai,
Pasimečiau Gyvenime aš, juk matai...

Baltas Lape, Tu teisus,
Aš jėgų daugiau neturiu,
Neverta sielos draskyt į skutus,
Pavirsti aš trokstu mažu taškiuku:
Tesugebu rašyti vien tik niekus...

uzgesta vakaro zara,
nurimsta vejas sakose,
zvaigzde vakare
suzeri danguje.
klausaus nakties,
mintis is leto sudelioju...
kvepia sieno pradalges laukuos ,
zeme klojas patala ruku,
taip desninga viskas,
tyra ir grazu...

o tu kovoji su savim,
savajam "as" lyg antrininkui
bandai irodyti tiesas,
kurios zeidzia tave pati.
o gal nereikia nuogint sielos
ir ja plesyt gabalais...
gyvenimas-teatras,
aktoriai juk mes.
ismokime atlikti vaidmeni,
kuri paskyre mums Jisai...

Juoda raidė

šiam kalbėjimui labai trūksta ritmo. turi būti kažkoks vidinis skambesys. dabar kai kur tik žodžių kratinys.
mintys gana prasmingos, tačia nereikia taip visko ant delno išklot

Nereikia spręst sudėtingų mįslių:
Kur kūrinyje autorius, o kur herojus–
Savy apgyvendinau DU,
Išgelbėk verčiau neieškojęs...

O žinai Baltas lape, tu teisus
Herojus ir autorius - tas pats žmogus
Nors kartais jie pykstas tarpusavy
Vis tiek lieka tik vienoj karstoj sirdy

Ačiū už palaikymą.
Autorius