← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/12647

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): _saulute_

Sukurta: 2007-04-01 21:00:45

Aciu jums :*

Vartotojas (-a): gungnir

Sukurta: 2007-04-01 11:57:34

visiškai pritariu Tikram Dearniui, jaučiasi toks lyg ir maironiškas saldumas

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-31 22:13:20

Šiek tiek saldoka ir sentimentalu. Tačiau sveikintina, kad autorė mėgina kurti. Lieka pėdsakas...

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-03-31 21:13:39

daug skausmingo ilgesio

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2007-03-31 20:17:00

Ne vis vien...

Aš nepamiršiu nieko niekad...
Gyvenimą išbandęs vėl sugrįšiu,
Išpuoselėjęs atradimų džiaugsmą,
Kaip Tu, dabar - aš dar labiau ilgėsiuos....

Sugrįžęs paprašysiu dovanot už skausmą,
Kuriam buvau tave pasmerkęs ir palikęs,
Už neviltis ir tuos brangius prisiminimus,
Kurie mane lig šiol labai labai kankina...

O ar atleisti Tu išmoksi už savo ašaras,
Už liūdesį, kurio aš nekenčiu lig šioliai,
Už akmenis debesyse ir negrįžusius paukščius.
Už svajones, kurios sudužo nepakilę skrydžiui ...

Žinoki - prarasdami išmokstam džaiugtis,
Kentėdami išmokstame atleisti ir šypsotis,
Palikdami ir neišduodami mokomės bendrauti,
Bandydami suprasti kitą - išmokstame gyventi...

Gyvename kol mokomės, kol mūsų nepamiršta...
O mylime? ... - Tu juk geriau pati žinai kodėl ... :)

Anonimas

Sukurta: 2007-03-31 18:09:17

labai lyriškas ir nostalgiškas, tačiau šiek tiek banalus, nes rašai apie jausmus tais pačiais įvaizdžiais kaip ir kiti (skausmas, juodi debesys, jūra, laivelis), paieškok ko nors originalesnio ir tema nušvis kitomis spalvomis.
ps. jei rimuoji, stenkis išlaikyti ir ritmą, nes kai kur jis sušlubuoja.
pps. visvien --> vis vien