mažai čia ironijos, gal tik kai kur. tačiau jaučiamas pyktis ir nusivylimas. tai tokie du jausmai, kuriuos poetiškai apsakyti pakankamai sunku, bet įmanoma. mažiau beletrizuok ir konkrečiai neįvardink: "pavertei mane nieku" ir pan. tokie žodžiai eilėms jau nebetinka. stenkis atsiplėšti nuo tokios buitinės jausmų išraiškos. beje, kūrinukas labiau tinka jausmų skyreliui. beje, dar pridėsiu, jog kūrinys per ilgas, suprantu, kad buvai apimta akmirkos žavesio ir supylei viską, bet kartais reikia atsijoti, nes čia daug kur kartoji tą patį tik kitais žodžiais.

Aciu jums.

ironijos nėra nė lašo...
viskas nuoširdumu laša
pagalvoji, kaip blogai
kai kažkas kenčia
ir kartu gerai kad rašo ...