| 2011-09-17 19:37:00 |
| | Laba diena mielieji! Ruduo... geltonas, raudonas, kvapnus, geras... |
|
| 2011-09-17 19:29:06 |
| Ir vel rugsejis, dargana, gatvese purvas. Nuobodulio ji nejaute. Senatves baime is pasamones atsikrauste i samone ir vis kaip ikyrus uodai, kamavo Evelina mintys apie senatve.
Uzteko tik vieno skambucio. Vel Evelinos sieloje prabudo ragana. Ar jaute ji sazines grauzima del to? To ji nezinojo.
Ko gero pasigailejo, kad takart pasinaudojo samano paslaugomis. Netikejo, kad tie samanai gali ka nors. Is nevilties, per dideles meiles ir egoizmo bego ji pas maga.
- As busiu Olandijoje pirmadieni. Turesiu pusantros valandos laiko – afrikiecio sodriu balsu pasake prancuzas.
Evelina labai norejo pasakyti NE. Mintyse reke - NE. O viduje, kairiau, daresi vis silciau ir silciau. Tyruole virto ragana. Sako yra geru ir blogu raganu, kaip yra baltoji ir juodoji magija. Ir ji nusprende, jeigu jau raganauti, tai baltai. Beliko apsispresti, ko ji pati nori. Ta nelemta vakara, kada prancuzas isgere Evelinos pagaminto magisko gerimo, praejo vos dveji metai.
Jis sutiko jauna, miela prancuzaite. Tad ko jis nerimsta? Jai buvo ir taip aisku. Samano burtai veikia iki dabar. Iki siol negali suprasti, kaip tie burtai veikia, bet kad jie tikrai veikia, isitikino pati. Ausyse skamba samano zodziai:
- Tu liksi jam vienintele. Jis gris pas tave.
Ir stai jis cia. Evelina galetu ji paleisti, atverus jam visa tiesa. Taip is raganos vel taptu skaistuole. Kitas kelias – priesiskas skaistuoles keliui.
- Praejo du metai, ji paseno, jos rauksles gilesnes, maziau blizgesio akyse, isrove du dantis ir ji mane, kad yra israutas ir jis is Evelinos gyvenimo.
- Pasiilgau tavo kuno kvapo, tavo prakaito kvapo.
Ir tuomet Evelina pajuto dideli gailesti jam. Jis priristas energetiniais raisciais prie jos . O ji? Ar ji jauciasi laisva nuo jo?
- Prekiauju antikvaru. Mane domina porceleno servizai.
Evelina norejo pasakyti, kad neturi jokio supratimo nei apie porcelena, nei apie antikvara, bet pasake:
- As tau galiu padeti. Turiu pazistama Roterdame, kuris daug ismano apie si versla.
Ne tiek aistros vedina, kiek senatves baimes apsesta, Evelina isileido i savo gyvenima Johana atgal. Ryskiai geleta suknele, palaidais ilgais plaukais, svaria oda, kvepiancia muilu, Evelina atidare savo namu duris. Jie ilgai tylejo, be sypsenu veide, bet ir be kaukiu.
Si karta jokios samano pagalbos. Ji apramino savo sazine pasiteisinumui pries save: man reikia tik jo jaunystes. Lai mano kuno lasteles atjauneja, priartejus prie jo auros. Johanas mintyse bande atspeti, ar gali ja apkabinti ir priglausti kaip geidziama moteri, o ne kaip sielos seseri. Jo mazos rudos, beveik juodos, akys su pakritusiais vokais, gloste jos veido rauksles. Visos jusles bande atkoduoti tyla.
- Sveikas.
- Sveika, Evelina. Ilgejausi taves. Atleisk, turiu mazai laiko siandien.
- Kavos? Arbatos?
- Ne gerti as atvaziavau. Ir bande prieiti prie jos kiek galima arciau.
- Man truko taves kaip oro, kaip narkotiku.
- Ka veikia siuo metu Misele? Ji studijose? Mes ja islaudintumem, jeigu nueitumem per toli, todel noriu uzbegti ivykiams uz akiu.
- Kas tave baugina, ar Misele, ar tavo Pjeras?
- Jie abu. |
|
| 2008-12-27 18:28:52 |
| fnhhhozh
-----------------
ziema be sniego. |
|
| 2008-11-20 20:53:17 |
| II dalis
Evelina kruopš?iai išpild? visus šamano nurodymus, kad ir kokie jie kvaili atrod?.
Prieš nakt? k?n? išsitryn? žalsvu šaman? skys?iu. Keistas lengvumas. Ne?vardomas odoje ?sig?r?s kvapas. N? ? niek? nepanašus. Tarsi laumi? plauk? mišinys su pašvinkusi? dumbli? smarve.
Visas tas nelemtas tris naktis mergin? kankino košmariški sapnai. Pirm?j? nakt? ji stikliniame name. Stiklin?se grindyse didžiul? skyl?. Mergina ant pa?io skyl?s krašto. Už jos nugaros buv?s jos sutuoktinis, bandantis j? nustumti žemyn. Kit? nakt? Evelina sapnuose sugr?žo ? vaikyst?. Motinos pažeminimai, grasinimai... Tik prieš pabundant, motina apkabino j? ir atsipraš? už padaryt? skriaud?. Tre?i? nakt? Evelina Afrikoje vijosi laukin? antilop?. Gavo saul?s sm?g?. Pargriuvo šalia alkano li?to. Pašokusi iš mieg?, nesusivok? kur esanti. Akimis ieškojo li?to. Tik pama?iusi palub?se voratinkl?, suprato ties?. Šiltuose pataluose tik su vienatve.
Neapsikentusi mergina paskambino šamanui. Kaip str?les paleido ? taikin? priekaištus. Duslus balsas nuramino Evelin?. Taip ir tur?jo b?ti. Vadinasi žaliasis skystis atliko savo paskirt?. Jos pas?mon? apsival? nuo praeities ir ateities blogio. Šamanas paaiškino, jog ji dabar esanti švaresn?s sielos, stipresn?s dvasios ir pasirengusi kitam burt? etapui.
Evelina ilgai murkd?si abejon?se. O kas toliau? Jeigu nuo pirm?j? dien? baisiausios kan?ios apniauk? ir taip li?dn? dabart?. Niež?jo liežuv? nors puse žodeliu kam nors pašnibžd?ti apie ne?prast? nuotyk? pas šaman?. Susim?st? apie tre?i?j? sapn?. Juk tai persp?jimas. Tik kažin k? jis reiškia? Kok? signal? jis siun?ia?
Johanas at?jo po tre?io sapno kapituliavusi? Evelin?.
- Evelina, at?jau atsisveikinti. Išvykstu atostog? ? Kamer?n?,- sausai pasak? vyras.
Jo li?dnas balsas, nuleistos akys ? balkšv? laminat? išdav? sielos kan?i?. Buvo gaila ? j? ži?r?ti.
Taip, šamanas teisus. Evelina vis dar Johano širdyje. Tik toji meil? pakeit? form?.
- ? Afrik?? Tu, k?? - išspr?do neviltis.
- Na, ko išsigandai? Juk tik trumpam. Aš atostog?. Pas t?vus. Pati žinai... Aš... Na...
- Taip, suprantu. Gerai. Nors susipratai užsukti atsisveikinti.
Iš l?to sunkiai Johanas pak?l? kraujospr?da pasruvusias akis. Iš j? Evelina ?skait? nemig?, nuovarg?, kalt?s jausm? ir velnišk? kan?i?.
Ir v?l šamano tiesa. Johanas paskend?s skauduliuose.
- Te laimina tave Dievas. Geros kelion?s, Johanai. Pasir?pink savimi,- ištar? ramiai.
Patyliukais pri?jo taip arti, arti. Jaut? jo šilt? kv?pavim? ? veid?. Prigludusi prie kr?tin?s išgirdo tarsi antilop?s kanop? bildes?.
Atsisveikinimui ?spaustas ? kart? bu?inys patvirtino moters nuogastavimus. ? j? ži?r?jo ne mylimas vyras. Ne. Tai bi?iuliškas mandagumo vizitas ir bi?iuliškas atsisveikinimas. |
|
| 2008-11-20 15:56:43 |
| | Evelinos nustebimui nebuvo galo, pirmą kartą gyvenime savo akimis pamačius tikrą šamaną. Sutrikusi mergina negalėjo netgi pasisveikinti. Žodžiai užstrigo burnoje. Liežuvis tapo jai nepavaldus. Priešais merginą stovėjo spalvotais raštais išdabinta suknia iki žemės (panašia į sutaną) juodaodis vyras. Keisčiausių formų ryškiom spalvom išmarginta kepurė (primenanti uzbekų tibeteiką) pūpsojo ant garbanotos galvos. Juodos akys skvarbios. Tarsi rengenas skrodė šamanas svečią kiaurai. Evelina jau pradėjo akimis ieškoti išėjimo, kai vyras palaimingai nusilenkė jai iki pat žemės, uždėjęs vieną delną prie savo širdies, o kitu prilaikęs kepurę. |
|
[<<<] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 [>>>] |
