| 2010-07-21 17:43:29 |
| Moterys pagal Zodiaką.Vėžytė
- - - - - jei negali iššifruoti
atvirkščių mano minčių,
pažiūrėk į jų atspindį
ežero amalgamoje:
nesu žieduota
tavo vandenyse
ir nesužieduota
nė su vienu
metų laiku;
nesu nuolankiai tūnanti
po tavo žvilgsnio ledu,
laukdama atšilimo,
ir nepasigendu
tavo nelogiško elgesio
man užtenka
tik prisiliesti šaknų,
neklysdama įvertinčiau
tavo stiprybę,
įstangas
bei atlaidumą - - - - -
(gulbinas) |
|
| 2010-07-03 23:33:39 |
| dė_ kavoju
raktą po kilimėliu
ne už ra kinta |
|
| 2010-06-19 23:42:57 |
| Tik rakiname lūpose lietų,
kaip rakina mus liūdnas dangus.
O kišenėse pilna monetų,
kad atrodo - išpirksim visus
ir kartosim: vienatvių nebūna,
būna vyrai ir moterys gražios.
Tai žinok, šitą miestą užbūrė
ir seniai jau atburti negali.
Aivaras Veiknys. Raktai: poezija. – Vilnius: Atkula, 2007. |
|
| 2010-06-11 14:50:28 |
| yra minčių
užkastų, atkapstytų, gimdomų, suvyniotų, suvystytų, pamaitintų, priaugintų , užbarikaduotų, nešvarių, nuplautų, suklostytų, apmirusių, gaivinamų .....
visa tai kūniškumas |
|
| 2010-05-02 12:41:34 |
| | Magnificat - " Mano siela garbina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Išganytoju. |
|
| 2010-04-11 22:38:05 |
| Užklumpantis, suklumpantis ir bepakylantis,
prišaukt nebijantis mirties,
užkeikimu apmėtytas, lietaus varvekliu kabantis -
kas tu - duotas ar išmelstas,
padovanotas, pamestas, numestas,
nuleistas iš dangaus ar iškovotas.... |
|
| 2010-04-04 20:43:09 |
| Kalbėjimas apie Dievą - modernioji liturgija sekuliarizmo šviesoje.
Sekuliarizmas – tai pasaulėžiūra, pripažįstanti tik žemiškąjį pasaulį, kuris esąs visiškai nepriklausomas ir sau pakankamas. Vieninteliu naudingu uždaviniu laikomas šio pasaulio tobulinimas. Vien tik tam skirtos žmogaus pastangos ir atsidėjimas. Dievo čia nereikia, Jis neaktualus. Atitinkamai ir religija yra nereikalinga, greičiau ji – kliūtis žmogaus pasaulietiškiems tikslams. Sekuliarizmas ieško ne Dievo karalystės, bet žmonijos karalystės. Jis skelbia ne „amžinąją šlovę“, bet šių laikų garbę.
Nuodėmės, kuriomis tiesiogiai ir labiausiai nusižengiama krikščioniškajam tikėjimui, yra: netikėjimas, erezija, schizma ir apostazė. Netikėjimas yra tada, kai nekrikštytas žmogus dėl savo kaltės nesistengia pažinti tikrojo tikėjimo ar sąmoningai jam priešinasi. Erezija – kai krikščionis atkakliai (sąmoningai ir valingai) laikosi klaidos, prieštaraujančios Dievo apreikštajai tiesai. Schizma – tai atkaklus atsisakymas paklusti popiežiaus primatui, neatmetant Bažnyčios mokymo. Apostazė – kai žmogus, Krikštu gavęs tikrą tikėjimą, visiškai jo išsižada.
Proto puikybė, tuščias pasitenkinimas savimi, priešginus egoizmas, atsisakymas pripažinti atnaujinamo tikėjimo pagrindų reikalavimus gali nuvesti į nuodėmingą tikėjimo tiesų ignoravimą ir niekinimą. „Puikybė veikia visus eretikus, kurie mano, kad jų klaidos eina tiesiai iš Dievo, tiesiai iš Kristaus, ir kad jie gali užsikimšti ausis Bažnyčios balsui“ (B. Häring). |
|
[<<<] 1 2 3 4 5 6 [>>>] |
